Tarptautiniai keleivių pervežimai geležinkeliu Baltijos šalyse iki Antrojo pasaulinio karo

1920 m. birželio 30 d. Latvijos Vyriausioji geležinkelio valdyba viena pirmųjų pasirašė sutartį su Tarptautine miegamųjų vagonų bendrove, kad jos vagonus būtų galima naudoti Latvijos teritorijoje. 1921 m. vasario 15 d. atnaujintas susisiekimas geležinkeliu nuo Rygos iki Virbalio, o nuo rugpjūčio 19 d. maršrutas buvo pratęstas net iki Paryžiaus. Naujasis „Šiaurės ekspreso“ maršrutas driekėsi nuo Paryžiaus, per Berlyną, Kauną iki Rygos. Tokiam maršrutui įtakos turėjo politinė situacija ir bėgių vėžės plotis. Po Pirmojo pasaulinio karo iš vakarų pusės iki Rygos buvo galima nukakti vakarietiškomis vėžėmis ir Virbalyje traukinių keisti nereikėjo. Kitos alternatyvos – Vakaruose Londonas (per belgų Ostendę ar prancūzų Kalė), o Rytuose – Varšuva.
Tačiau reali situacija buvo kiek kitokia. Iki Paryžiaus vykdavo vos vienas vagonas ir ne kasdien. Traukinys, prie kurio buvo prijungti „Šiaurės ekspreso“ vagonai, traukinių tvarkaraščiuose buvo žymimas kaip traukinys, važiuojantis maršrutu Berlynas–Ryga (D1/D2 – Vokietijoje, Nr. 11/12 – Lietuvoje, Nr. 2/1 – Latvijoje). 1938 m. šis traukinys buvo sudarytas iš:
– Lietuvos geležinkelių pašto vagono, kursuojančio maršrutu Ryga–Virbalis;
– Lietuvos geležinkelių III klasės vagono, vykstančio maršrutu Ryga–Virbalis;
– Tarptautinės miegamųjų vagonų bendrovės restorano vagono, vykstančio maršrutu Ryga–Virbalis;
– Vokietijos geležinkelio bagažo vagono, vykstančio maršrutu Ryga–Berlynas;
– Vokietijos geležinkelio I arba II klasės vagono, vykstančio maršrutu Ryga–Berlynas;
– Vokietijos geležinkelio III klasės vagono, vykstančio maršrutu Ryga–Berlynas;
– Tarptautinės miegamųjų vagonų bendrovės miegamojo vagono, vykstančio maršrutu Ryga–Paryžius.
1938 m. iš Berlyno į Rygą šis traukinys nuvykdavo per 14 valandų 43 minutes. Vidutinis traukinio greitis (su visais sustojimais stotelėse ir pasienio punktuose) siekė 77 km per valandą. Vokietijoje jo greitis siekė 80,4 km/val., Lietuvoje išvystydavo net 82 km/val. greitį, o Latvijoje – 77 km/val.
Iš Berlyno į Rygą kasdien išvykdavo dar vienas traukinys, kurio sąstatą sudarė Tarptautinės miegamųjų vagonų bendrovės, Lietuvos ir Latvijos geležinkelių vagonai. Tarptautinės miegamųjų vagonų bendrovės vagonai (kaip ir Estijos, Latvijos bei Vokietijos geležinkelių vagonai) važinėjo ir kitais maršrutais: Talinas–Ryga, Talinas–Žiemgala (persėdimas į Varšuvą), Berlynas–Daugpilis (persėdimas į Maskvą). Daugiau BRM9.