Aštuntajame žurnalo „Baltic Railways Magazine“ numeryje buvo publikuotas Philipo Wormaldo straipsnis apie tai, kaip jis 2011 m. vasarą su „PTG Tours“ lankėsi Estijoje. Žurnalo pirmajame ir trečiajame numeriuose turistams buvo patraukliai papasakota apie Lietuvos siaurojo geležinkelio ruožą. Ketvirtajame numeryje pristatomas ir latvių siaurasis geležinkelis „Banitis“. Nuo 2003-iųjų Lietuvoje lankiausi daug kartų, 2008 m. dalyvavau entuziastų surengtame ture po geležinkelių depus ir dirbtuves Latvijoje ir Lietuvoje, tad tikiuosi tą patį daryti ir 2012 m., šįkart aplankydamas ir Estiją su Norvegija.

                      Mintis, kad geležinkeliais domėtis gali paprasti žmonės, o ne vien geležinkelius valdantys specialistai, – svetima tai gyventojų kartai, kuri daugiau kaip penkiasdešimt metų gyveno kontroliuojama Sovietų Sąjungos. Kaip yra žinoma, geležinkeliai turėjo strateginę (karinę) reikšmę, todėl domėjimasis traukiniais (kaip tai daro Didžiosios Britanijos ar kitų šalių entuziastai) buvo laikomas šnipinėjimu. Akivaizdžiai gana pavojingas pomėgis.

                      Viso to padarinys – Baltijos šalyse nepatenkinami geležinkelių entuziastų ir turistų kelionių poreikiai. Didžiausia problema – keleivinių traukinių maršrutų trūkumas. Su „PTG Tours“ keliavome užsakytais traukiniais, o tai brangus, bet būtinas būdas. 2008 m. su „Rail Europe“ geležinkelių entuziastų klubu vykusiai kelionei buvo užsakytas mikroautobusiukas – taip bus keliaujama ir 2012-aisiais. Keliaudamas po Latviją ir Lietuvą du kartus turėjau vykti iš Rygos į Panevėžį. Nors pažvelgus į žemėlapį tai atrodo paprasta, bet traukiniai sienos nekerta ir iš Panevėžio į Šiaulius kursuoja tik du kartus per dieną (skaičiau, kad ir šį maršrutą ketinama panaikinti). Taigi kito pasirinkimo nėra – tenka keliauti autobusu arba automobiliu! ….Daugiau skaitykite BRM9.

LG Kelio kontrolės mašina EM140.

Gyvenant mokslo ir technikos amžiuje, kai technologijos vystosi pašėlusiu greičiu, svarbiausia yra suspėti žengti koja kojon su laiku. Atsilikusius pakeičia kiti – greitesni, inovatyvesni ir labiau prisitaikę. Šią taisyklę puikiai žino nuolat į šiuolaikišką ir modernią techniką investuojanti AB „Lietuvos geležinkeliai“. Bendrovė, valdanti moderniausią traukos riedmenų parką Rytų ir Vidurio Europoje, eksploatuojanti žvilgančius dviaukščius traukinius ir patogias automotrises, bėgius keičiančią, įspūdingą ir universalią DESEC TL-70 mašiną, gali pasigirti ir naujuoju savo pirkiniu – kelio kontrolės mašina EM140.

 Matuoja lazeriu

 Birželį šventiškai pristatyta Austrijos kompanijos „Plasser & Theurer“ pagaminta EM140 yra viena moderniausių kelio kontrolei naudojamų mašinų. Jos paskirtis – nekontaktiniu, lazeriniu būdu matuoti geležinkelio kelio geometrinius parametrus. Ši mašina gali ne tik užrašyti ir atlikti matavimus dviem kryptimis, bet ir analizuoti kelio parametrus, o gautos ataskaitos apie faktinę kelio būklę leidžia priimti skubius sprendimus.

 Joje taip pat sumontuota gabaritų kontrolės įranga, leidžianti matavimus atlikti greitai ir tiksliai. Kadangi EM140 masė yra panaši į lokomotyvo, galima patikrinti ir apkrovos veikiamo kelio parametrus.

 „Šis europinius standartus atitinkantis savaeigis kelio kontrolės vagonas yra dar vienas svarbus žingsnis siekiant priartinti Lietuvos geležinkelių sektoriaus infrastruktūros techninį lygį prie europinio“, – birželį vykusio iškilmingo mašinos EM140 perdavimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ metu sakė Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. 

Mašinoje sumontuota įranga traukinių radijo ir šiuo metu pradedamam naudoti GSM-R ryšiui tikrinti, yra galimybė įrengti papildomai kontrolei skirtas kelio filmavimo ir bėgių profilio nuskaitymo sistemas, RAKP (riedmenų automatinės kontrolės prietaisų) tikrinimo įrangą. Daugiau skaitykite BRM žurnale Nr.8.

 „Baltic Container Train“ yra skirtas sujungti Suomiją su Austrija. Planuojama, kad iš Suomijos kompanijos Navirail OÜ kroviniai keltų linija bus atgabenti į Estijos uostą Muuga. Čia konteinerius perkraus ant platformų ir traukiniu išsiųs Talinas – Ryga –Šeštokai – Viena maršrutu. O Lietuvos Šeštokų stotyje konteineriai bus perkrauti ant europinės vėžės platformų. Prognozuojama, kad iki Lenkijos sienos traukinys atvažiuos per pusantros dienos, o iki Austrijos – per keturias dienas. Lenkijos teritorijoje gabenimo operacijas atliks privatus geležinkelio operatorius Rail Polska Sp.z.o.o.

 Beje, iš Vienos konteinerius bus galima nusiųsti ir į kitus paskyrimo punktus, pavyzdžiui, Italiją, Graikiją, Vengriją, Balkanų šalis ir Turkiją. Tranzitinė grandinė veiks ir atgaline kryptimi: iš Centrinės Europos per Šeštokus į Baltijos šalis ir Suomiją, o taip pat į Rusiją, Sankt-Peterburgą ir Maskvą.

 Planuojama , kad pirmuoju laikotarpiu traukinys kursuos kartą į savaitę. Abiem kryptimis važinės sąstatas iš 20 vagonų (30-40 TEU konteinerių). Dabar dauguma krovinių iš Suomijos į Europos šalis pervežama jūra ir autotransportu.

BRM info

Estijos geležinkelio kompanija „Edelaraudtee AS“, vežanti keleivius šalies viduje, ieško naujų klientų pritraukimo formų. Kompanija suremontavo garvežį, kuris 2011 metų vasaros sezoną važinės su užsakomaisiais keleiviniais traukiniais. Pirminė kompanijos idėja – vežioti turistus Tallinn – Pärnu maršrutu.

Garvežio restauracija buvo pradėta 2010 metų balandžio mėnesį, o  baigta rugpjūtį.  Iš  pradžių atliktas vienas tęstinis važiavimas Türi-Lelle-Türi maršrutu, o rugsėjo mėnesį garvežys su dviem keleiviniais vagonais  išvyko į pirmąją oficialią kelionę Türi-Tallinn-Türi maršrutu. Restauruotas garvežys L-3297  Nr.15050  pagamintas 1953 m.  Luganske  (Ukraina). Iš pradžių garvežys dirbo Rusijoje, o apie 1963 metus atsiųstas į Pabaltijo geležinkelio apygardą, kur daugiausiai triūsė Tapa ir Valga (Estija) depuose. Apie 1975 metus garvežys pervestas į strateginį rezervą, kur išstovėjo daugelį metų.

BRM inform.

Statomam Elektrėnų šiluminės elektrinės blokui skirta didžiulių gabaritų turbina gabenama geležinkeliu.

Statomam Elektrėnų šiluminės elektrinės blokui skirta didžiulių gabaritų turbina gabenama geležinkeliu. Net 400 tonų sveriantis krovinys gabentas ir pro Tauragę.
Statomam Elektrėnų šiluminės elektrinės blokui skirta turbina pasiekė Lietuvą. Didžiulių gabaritų ir net 400 tonų sverianti turbina į Klaipėdos uostą atplukdyta laivu. Likusį – sudėtingiausią šio didžiulio krovinio gabenimo etapą sausuma, kol jis pasieks Elektrėnus – ėmėsi įgyvendinti „Lietuvos geležinkeliai“. Nestandantinio dydžio turbiną gabenti kitais sausumos keliais atsisakyta, nes ji tiesiog „nepralįs“ pro kelius kertančius tiltus ar viadukus bei didelė tikimybė, jog tiek sveriantis krovinys gerokai sugadins kelių dangą. 

 „Lietuvos geležinkeliai“, nestandartiniam kroviniui gabenti, iš Ukrainos išsinuomojo specialią, ypatingai sunkiems kroviniams gabenti skirtą 28 ašių transporterį – platformą. Turbiną gabenantis traukinys suformuotas neįprasta, įdomia tvarka. Priekyje lokomotyvas – už jo – platforminis vagonas su tikrinamuoju rėmu, kuris esant reikalui signalizuoja ar krovinys nekliūva už kokios nors kliūties, šeši priedangos vagonai, suteikiantys tam tikrą atstumą sąstatui saugiai sustoti, toliau – palydos vagonas, pati platforma su turbina ir sąstato gale – priedangos vagonas.
Traukinys visą maršrutą važiuoja specialiai nustatytu greičiu. Dėl neįprasto krovinio gabenimo geležinkelininkams netgi teko kai kuriuose geležinkelių linijų vietuose išmontuoti signalinius šviesoforus, o dvikeliuose ruožuose stabdyti priešpriešinių traukinių judėjimą. 

Lapkričio 17-tosios rytą šis neįprastas sąstatas pajudėjo iš Klaipėdos ir 15 valandą pasiekė Tauragę (tiksliau -Jūros upės krantus jungiantį geležinkelio tiltą). Sąstatą vairuojantys mašinistai ėmėsi visų atsargumo priemonių ir per tiltą traukinys judėjo tik kokių 4 – 5 kilometrų per valandą greičiu. Tačiau be nuotykių pro mūsų miestą neįprastam sąstatui pravažiuoti nepavyko. Pusiaukelėje tarp tilto ir geležinkelio stoties, turbinos viršutinė dalis kliudė šviesoforą ir sąstatą teko stabdyti. Laimei – šviesoforas stipriai nenukentėjo ir po dešimties minučių, pašalinus kliūtį, traukinys pajudėjo toliau.
Ši, unikali Lietuvoje, krovinio gabenimo operacija truks net keletą parų. Ačiū Tauragės kabelinei televizijai už galimybę naudotis jų parengtu reportažu. Pro Tauragę gabentas vienas didžiausių krovinių Lietuvos geležinkelių istorijoje. (VIDEO)

Plačiau apie tai artimiausiuose BRM numeriuose.

 BRM informacija

BRM nuotr.

Šiandieną pirmadienį 2010 m. gegužės 10 dieną pradėta tiesti europinė vėžė nuo Lenkijos pasienio iki Kauno.  Pirmiausia bus rekonstruotas Šeštokų – Mockavos ruožas. Vėliau bus rekonstruojamas kelias iki Kauno miesto. Planuojama , kai  “Rail Baltica” geležinkelio linija Kauną pasieks apie 2014 metus. Plačiau apie šį projektą artimiausiame BRM 5 numeryje.

BRM inform.

Locomotives M62-1037 and TEP70-0517 at Kaliningrad railways station 26/10/2009. Doug Weston photo.

Doug Weston (Jungtinė Karalystė)

Ryte iš Kaliningrado išvykome į Vilnių. Mūsų traukinį tempė galingas šilumvežis TEP70-0517, kurį Nesterove (pasienio stotis prie Lietuvos sienos) pakeitė Lietuvos geležinkelių lokomotyvas TEP60-0923 – labai triukšmingas, su  įspūdingai dirbančiu varikliu. Atvykus į Vilnių, jį pakeitė Baltarusijos geležinkelių (BČ) šilumvežis TEP70BS-008, toliau sąstatą tempęs į Minską.

Po poilsio nakties Vilniuje, keleiviniu traukiniu vykome link Kaišiadorių. Jį tempė LG lokomotyvas TEP70BS-003. Atgal į Vilnių tikėjomės grįžti traukiniu, kurį temps naujas lokomotyvas ER20, nes buvome skaitę, kad šios mašinos kartais aptarnauja ir keleivinius traukinius.

.Tačiau traukinį, kuriuo vykome atgal į Vilnių, tempė šilumvežis TEP70BS-004. Dėl kelio remonto darbų dvikelis ruožas traukinius praleido tik vienu keliu. Tai buvo pirma reali kelionės problema, nes  traukinys vėlavo 25 minutes.

Kad grįžtume į Kauną, turėjome „pasigauti“ traukinį, o toliau autobusu nuvažiuoti į oro uostą, įš kur turėjome skristi namo. Bet traukinio maršrutas buvo atšauktas, o mes turėjome tik valandą laiko, kad susirastume autobusą, vykstantį į Kauno oro uostą.

Mes nemanome, kad kelionė buvo bloga dėl to, kad atšaukė traukinio maršrutą, tačiau turime keletą pasiūlymų, kurie leistų patogiau keliauti po Baltijos šalis. Siūlytume dieniniuose reisuose naudoti ne kupe, o bendro naudojimo vagonus. Tai leistų daugiau pamatyti šalį. Taipogi reikėtų naudoti „Interrail“ sistemos bilietus, kad kiekvieną kelionę nereikėtų pirkti vis naujų.

Mūsų kelionė pavyko. Pamatėme 4 skirtingų tipų lokomotyvus, galėjome fotografuoti traukiniuose ir stotyse. Įsitikinome, kad čia tikrai yra švaru, nors kai kurie kelionių leidiniai tai neigė. Kiekvienas sutiktas geležinkelio darbuotojas ar  muitininkas buvo draugiški ir paslaugūs, o viešbučiai ir maistas juose – puikūs! Mes rekomenduojame keliauti į Lietuvą ir Kaliningrado sritį (Rusija) tiems, kurie mąsto apie panašią kelionę ateityje.

Inspekcinis traukinys atvykstą į Tauragės geležinkelio stotį. BRM nuotr.

Šiuo metu Lietuvos geležinkeliuose vyksta kasmetinė rudeninė apžiūra. Kurios metu tikrinamas geležinkelio padalinių pasiruošimas darbui žiemos metu. 2009-11-05 LG inspekcija lankėsi Tauragės geležinkelio stotyje.

BRM inform.

Londonas. Žilvino Urbučio nuotr.

Gerbiami skaitytojai, mes jums turime gerą naujieną. Mūsų žurnalą jūs galite įsigyti knygyne Motor Books. Tai vienas seniausių technikos knygynų pasaulyje, kuris įsikūręs Londono miesto centre. Londone jį rasite adresu 13/15 Cecil Court,  tai visai šalia Leicester  aikštės metro stoties  (apie 30 sekundžių kelio pėsčiomis)  pėsčiųjų take einant iš Leicester  aikštės į  Covent Garden gatvę. Taip pat kelios minutės kelio nuo  Trafalgar aikštės ir Nacionalinės galerijos. Jeigu jūs esate kompanijoje su žmona/drauge/ ir jos nesidomi geležinkeliais,   jos gali aplankyti aplinkui esančias įvairias kitas parduotuves ar įžymias vietas.  Šiame knygyne rasite įvairios literatūros iš viso pasaulio apie geležinkelius, aviaciją, laivyną, karo techniką bei istoriją.